„Investavimas“ – magiškas, bet kurį verslininką viliojantis žodis. Tačiau investuoti galima ne vien į verslus, meno vertybes ar save – galima investuoti į šalia esančių lengvesnį, prasmingesnį, sparčiau gerėjantį gyvenimą. Kaip? Štai Skandinavijos šalyse jau randasi fondai ir organizacijos, kurioms už kredito istoriją įdomiau, ką gero nuveikėte iki šiol – tuomet galėsite gauti paskolą arba investiciją. Ar tai būtų įmanoma Lietuvoje? Organizacijos „NVO Avilys“, Šiaurės ministrų tarybos biuro bei Finansų ministerijos organizuotame renginyje „Poveikio investavimas Lietuvoje“ ministerijų atstovai kartu su svečiais iš užsienio ieškojo atsakymo į šį klausimą.
Renginys surengtas gruodžio 10-ąją – Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Atidarydamas renginį Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorės pavaduotojas Paulius Baniūnas sakė, kad ministerija, skirstydama Europos Sąjungos investicijas, norėtų jas nukreipti į poveikio kūrimą.
„Poveikio investavimas turi savybių, kurias norėtume Lietuvoje taikyti kuo plačiau. Tai yra investavimo būdas, orientuotas į konkretų rezultatą. Investuojant siekiama socialinėje ar aplinkosauginėje srityje pakeisti situaciją, ir sukurti ne tik socialinį efektą, bet ir ekonominę naudą. Labai tikiuosi, kad netrukus galėsime stebėti tokių iniciatyvų rezultatus ir Lietuvoje“, – sakė P.Baniūnas.
Lietuvei tiesiog pasisekė, Šiaurės šalyse tam tikslui veikia fondai
Neseniai keli Šiaurės ministrų Tarybos bei organizacijos „NVO Avilys“ atstovai aplankė keturias Šiaurės šalis: Daniją, Norvegiją, Švediją ir Suomiją. Jose susitiko su įvairių iniciatyvų, fondų, investuojančių į socialinio poveikio kūrimą, vadovais arba nariais. Renginyje viena iš šios kelionės dalyvių, „NVO Avilys“ programos vadovė Monika Juknienė dalinosi gauta patirtimi.
„Kodėl apskritai važiavome į Šiaurės šalis? Nes socialinio verslo bendruomenė Lietuvoje auga, tačiau egzistuojantys finansiniai instrumentai ne visuomet leidžia gauti paramą, pavyzdžiui, gamybos pradžiai, produkto testavimui. Tuo metu regionuose ne pirmus metus kalbama apie savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Į pastarąsias niekada anksčiau nebuvo investuojama, todėl organizacijoms reikia nedidelės paramos produkto testavimui – kitaip finansinė rizika krenta ant jų pačių“, – sakė M. Juknienė.
Ji paminėjo neseniai Vilniuje startavusį socialinį verslą „Orūs namai“, kuriam tiesiog pasisekė. Verslo esmė: viename būste įrengus 4 butus čia apgyvendinti senolius. Tuomet jiems lengviau tvarkytis su buitimi, o jų turimi būstai suremontuojami ir išnuomojami. Nuomos pajamos dengia senolių pragyvenimo išlaidas „Oriuose namuose“. Verslo sumanytojai Marijai reikėjo pradinės investicijos į nekilnojamąjį turtą. Laimei, atsirado filantropė, nusprendusi tiesiog padovanoti reikiamą sumą lėšų. Lietuvoje finansinių instrumentų tokioms socialinėms inovacijoms remti nėra.
M.Juknienė pasakojo, apie „Sitra“, „Ferd“, „So central“, „Social capital fund“ – visos šios veikia Šiaurės šalyse ir suteikia finansavimą (arba kitokią pagalbą) būtent tokiems verslams, kaip „Orūs namai“. Šie fondai yra įkurti valstybės, arba privatūs.
Pranešėja apibendrino, ką daro visos aplankytos organizacijos: jos investuoja atsižvelgdamos į numatomą socialinį poveikį ir individualiai žiūri į kiekvieną į jų duris pasibeldusį socialinį verslą.
Dar vienas bruožas: skiriant finansavimą nėra nurodoma, kokiu būdu turi būti pasiektas rezultatas – svarbiausia, kad jis būtų pasiekas, o priemonės – tebūnie tokios, kokias tik pavyksta sugalvoti.
Sukūrę stambius verslus nusprendė investuoti į poveikį
Pranešėjas iš Norvegijos, privataus „FERD“ fondo, investuojančio į socialinius verslus, atstovas Oyvindas Sandvoldas sakė, kad „FERD“ – šeimos verslas, kurį šiuo metu valdo jau penkta karta. Fondo turima nuosavybė vertinama 2,9 milijardo eurų, o kiekvienais metais poveikio investicijoms skiriama dar po 2,7 mln. eurų.
„Mes ieškome gerų idėjų ir finansuojame jas arba tampame startuolio dalininkais. Siekiame, kad tos geros idėjos virstų verslais, kurie gebėtų uždirbti pelną, patys save išlaikyti. Darome tą patį, ką ir investuotojai. Skirtumas tik tas, kad mums rūpi poveikis“, – sakė O.Sandvoldas.
Viena iš jų remiamų bendrovių – „Uniqus“. Ji konsultuoja ir moko Aspergerio sindromu sergančius žmones. Aspergerio sindromas – autizmo spektro sutrikimas, dėl kurio tampa sudėtinga užmegzti ryšį ir bendrauti su kitais žmonėmis. Gavusi finansavimą bendrovė „Uniqus“ kasdien turi sekti savo progresą ir kuriamą poveikį. O jis kartais išryškėja per labai jautrius pavyzdžius: vienas iš jų konsultuotų žmonių su Aspergerio sindromu, susirado merginą, ją vedė ir šiemet susilaukė atžalos. Jo gyvenimą 180 laipsnių pakeitė mokymuose įgyti įgūdžiai.
Norvegijoje – tikrasis „Monstrų biuras“
Kitas pavyzdys: Norvegijos socialinis verslas „Monsters Inc.“ („Monstrų UAB“). Šio verslo įkūrėjai samdo buvusius narkomanus arba žmones, išėjusius iš įkalinimo įstaigų. Negana to, ieškoma žmonių, kurie dar turėtų ir dėmesio trūkumo sindromą (ADD-angl.).
„Paprasčiau tariant, šie žmonės turi per daug energijos ir neturi, kur jos padėti. Verslas pradėjo teikti griovimo paslaugas, dažniausiai – senų vonių išdaužymo. Paėmus stambų vyrą su pertekline energija, davus jam elektrinių įrankių – tik spėk žiūrėti, kaip viskas griūna! Ir dar visas šiukšles jis išneša rankomis. Tie žmonės tiesiog tobulai tinka tokiam darbui!“ – idėja džiaugėsi O.Sandvoldas.
„Ferd“ įkūrėjai prieš 200 metų šalyje kūrė bankus, leidybos bendroves. Savininkai pastebėjo, jog kuo daugiau investuojama į žemiausios grandies darbuotojus, tuo daugiau vertės sukuriama. Šiandien „Ferd“ vadinama „bendrove su širdimi.“
„Jei norite sukurti poveikio investavimo bendrovę, pirmiausia jums reikia labai tiksliai žinoti, ko norite pasiekti? Nevyriausybinės organizacijos turėtų bendradarbiauti su valstybės institucijomis, teikti joms paslaugas. Taip pat svarbu nuolat matuoti savo sukuriamą poveikį“, – sakė O.Sandvoldas.
Deramasi ne dėl kainos, o dėl rezultato
Pranešėjas Mika Pyykkö iš Suomijos, valstybės valdomo fondo „SITRA“ atstovas teigė, jog pagrindinis fondo siekis – kad suomių visuomenė augtų, tausotų aplinką ir joje jaustųsi gerai. Fondas investuoja į įvairius aplinkosauginius, socialinius verslus ir šiuo metu valdo apie 840 milijonų eurų vertės turtą. M. Pyykko paaiškina, kokiu principu veikia jų investavimo produktas – poveikio obligacijos.
„Reikia turėti ir bendrai sutarti dėl kažkokio mato, kuris parodytų, kaip pasikeitė konkrečios šeimos ar žmogaus gyvenimas po gautų paslaugų. Ir tuomet finansuojami tik tie organizacijos veiksmai, kurie padeda siekti šio tikslo“, – sakė M.Pyykko.
Schema veikia tokiu būdu: vietos valdžios institucijos identifikuoja kokį nors socialinį poreikį, privataus kapitalo bendrovės investuoja į problemos sprendimą, prisiimdamos finansinę riziką.
„Privatūs investuotojai atgauna savo lėšas ir uždirba papildomą grąžą tik tuomet, kai pasiekiami bendri iškelti tikslai. Kitu atveju jie praranda savo pinigus. Norime mesti iššūkį tam, kaip šiuo metu panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kaip skirstomas finansavimas. Bent jau Suomijoje dešimtys milijonų eurų yra suinvestuota į kažkokias veiklas, o vėliau suvokiama, kad tai nedavė jokio rezultato“, – sako M.Pyykko.
Pranešėjo teigimu, norint investuoti į socialinį poveikį, reikia trijų šalių: užsakovo (dažniausiai – savivaldos, valdžios atstovo), paslaugos teikėjo ir investuotojo. Šiose trišalėse derybose svarbiausia ašis tampa ne kaina, o koks rezultatas bus pasiekas.
„Mes esame įpratę mąstyti tokiu būdu: kiek turime resursų (dažniausiai –lėšų), ką galime už jas padaryti. Kai padarėme, aha, tada kokie rezultatai? O mes, „SITRA“, raginame visus pradėti galvoti nuo kito galo – nuo įtakos. Kokie darbai turi būti padaryti, kad žmonių elgesys ar situacija pasikeistų? Paskutiniame žingsnyje suskaičiuojame, kokių veiksmų ir kokių finansų reikės, kad padarytume tokią įtaką“,– paaiškino M.Pyykko.
Viena iš organizacijų buvo pasamdyta spręsti Suomijos pabėgėlių bei imigrantų integracijos į darbo rinką problemą. Vos penktadalis pabėgėlių, imigrantų, po ketverių metų gyvenimo Suomijoje turėjo leidimą nuolat dirbti šalyje. Jie gaudavo valstybės išmokas, tačiau darbo – ne. Savaime suprantama, tai atsiliepė Suomijos biudžetui. Tada buvo sukurta migrantų ir darbdavių „suvedimo“ sistema, įvertinusi kandidato išsilavinimą ir darbo patirtį bei nukreipdavusi jį tiesia pas darbdavį, kuriam tokio darbuotojo reikia. Privatūs verslai noriai palaikė pabėgėlių įdarbinimą. Organizacija, sukūrusi šią sistemą gaudavo apmokėjimą, kai asmuo išdirbdavo bendrovėje bent 15 mėnesių.
Kintantis požiūris: nebe remiama, o investuojama
Po užsienio svečių pranešimų vyko Lietuvos institucijų ir organizacijų diskusija. Diskusijoje dalyvavo ir fondo „Katalista Ventures“ atstovė Greta Radzevičiūtė. Šis fondas investuoja į ankstyvos stadijos startuolius, kurie turi tris bruožus: daro socialinį, aplinkosauginį ir finansinį poveikį.
„Tvarumas Lietuvoje suvokiamas, kaip socialinė atsakomybė, labdara. Tačiau iš tiesų tvarumas – tai ilgalaikė verslo strategija. „Katalista Ventures“ – vienintelis Lietuvoje fondas, investuojantis į socialinį poveikį“, – tvirtino G.Radzevičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Irena Segalovičienė pritarė, jog šiuo metu ES skirtas finansavimas vis labiau krypsta į paslaugą ir turinį, ne į procesą.
„Šiame laikotarpyje 48 milijonai eurų investicijų numatyta nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms kartu su privačiais partneriais. Vienas iš gerų pavyzdžių yra pagalba senoliams namuose. Tai – alternatyva brangiai institucinei globai“, – pridūrė I. Segalovičienė.
Lietuvoje jau 2012-ųjų metų Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad savivaldybės turėtų pamažu perduoti įvairių paslaugų teikimą nevyriausybinėms arba privačioms organizacijoms. Kol kas perduotų paslaugų dalis sudaro vos kelis procentus. „Versli Lietuva“ atstovas Vytautas Adomaitis atskleidė, jog kai kurios savivaldybės į nevyriausybines organizacijas vis dar žiūri kaip į „savanorius“, kuriems daugiausia galima patikėti kokį nors lengvą darbą ir už jį nesumokėti.
„Pinigai seka žmogų“ – tokiu principu siūlysime organizuoti įvairias socialines paslaugas. Kitaip tariant, savivaldybė turėtų sąrašą, kas tekia paslaugą ir paslaugos gavėjas eina ten, kur jam norisi – savivaldybė šią paslaugą apmoka, – sakė I.Segalovičienė. – Tačiau tam reikia bent minimalių paslaugos kokybės kriterijų.. Manome, kad tokia sistema paspartintų socialinių paslaugų sistemos plėtrą. Be to, tiek globos, tiek socialinės priežiūros paslaugos vis dar reikalauja inovacijų.“
Comments are closed.