Tuo metu, kai sostinėje ir kituose didmiesčiuose dažno daugiabučio gyventojai nesutaria dėl renovacijos projektų, 400 netoli Gargždų pūpsančio Lapių kaimo gyventojų prieš kelerius metus gana greitai nutarė, jog Klaipėdos rajone reikia bent vienos slidinėjimo trasos. Ir niekam neužkliuvo, jog šis projektas kainuos tris milijonus litų. Žemaičiai susirinko, padiskutavo, pasiskirstė darbus ir trasą įsirengė už šeštadalį planuotos sumos.
Pirmoji žiema slidininkų nelepino
Prieš kelis dešimtmečius Utrių kalnas turėjo mėgėjišką slidinėjimo trasą. Nors čia nebuvo jokių įrengimų, žiemomis žmonės vis tik susirinkdavo.
Nauja slidinėjimo trasa su modernia įranga jėgas sujungusiems Lapių ir dar kelių aplinkinių kaimų gyventojams kainavo pusę milijono litų. Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė iki šiol džiaugiasi, kad daugelį darbų pavyko nudirbti gerokai pigiau, įtraukus gausų būrį savanorių. Kaip sako moteris tai buvo „lėšoms imlus projektas“.
„Pirmiausia pasidarėme galimybių studiją ir jau žinojome, kad ant kalno slidinėjimo trasą galima įrengti (Utrių kalnas yra prie Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinio, – red. past.). Taip pat buvo įvertintas kalno aukštis, sezoniškumas, įrengimų poreikis. Kol kas naudojame tik vieną kalno dalį ir, galima sakyti, iš viso projekto padarėme tik vieną dalį, veikia vienas keltuvas, pagal projektą turėjo būti trys“, – sakė Lapių bendruomenės pirmininkė.
Utrių kalnas šįmet buvo atidarytas, tiesa, sniego gaminimo technikai teko dirbti visu pajėgumu.
„Na, žiemų slidinėjimui būna ir geresnių, – juokiasi Lapių bendruomenės vadovė L. Karbauskienė prisimindama ką tik praėjusią žiemą. Buvo dienų, kai negelbėjo nei sniego gaminimo mašinos – trasa neveikė.
Svarsto, kaip dar panaudoti Minijos vandenį
I vienintelį Klaipėdos rajone slidinėjimui pritaikytą Utrių kalną gyventojai prisikvietė maisto tiekėjus ir jau suka galvą, jog būtų gerai nuo to paties kalno pasispygaujant čiuožti ir vasarą. Pavyzdžiui, vandens nusileidimo trasa.
„Kadangi dabar skelbiamas naujas projektas ir vėl kviečiama dalyvauti „LEADER“ (Europos Sąjungos remiama kaimo plėtros programa, – red. past.) programoje, turime idėją šį projektą pratęsti. Vis tiek yra vandens (apačioje teka Minijos upė), ir keltuvas pastatytas. Kažkokią viziją jau turime susikūrę – kokį nors nusileidimą su vandeniu. O galbūt ir su lynais per Miniją – visokių tokių dalykų esame sumąstę“, – pasakoja L. Karbauskienė apie idėjas, kurių ši bendruomenė, rodos, niekad nepristinga.
Lėšas slidinėjimo trasai ant kalnelio pastatyti bendruomenė, parašiusi projektą ir atlikusi gyvenvietės galimybių studiją, gavo iš kaimo plėtros programos „LEADER“. Vis tik iš tų saldžiai skambančių pusės milijono litų 10 proc. turėjo būti bendruomenės lėšos arba bendruomenės nariai turėjo prie projekto prisidėti savanorišku darbu.
„Iš tiesų prisidėjome mažiau, – prisipažįsta L. Karbauskienė. – 59 tūkstančius litų davė savivaldybė.
„Mes irgi tokie pradininkai, viskas mums buvo nauja ir tikrai buvo daug išūkių“, – prisimena bendruomenės pirmininkė. Ši žiema kol kas leido bendruomenės biudžetą grąžinti iš deficitinio į nulinį.
„Tegu tik eina ir daro“
Moteris teigia, jog pirmenybė visuomet skiriama vietinėms bendruomenėms – gyventojams pasiūlyta užsiimti slidžių nuoma ir teikti, pavyzdžiui, maitinimo paslaugas šalia slidinėjimo trasų.
„Visiems norintiems suteikiame patalpas, kitas sąlygas – tegu tik eina ir daro“, – optimistiškai kalba L. Karbauskienė. Ji teigia per pastaruosius metus atradusi daugybę gerų žmonių.
Pavyzdžiui, savanoriai išlygino visą Utrių kalną, iškirto menkaverčius medelynus ar krūmus, pritaikydami kalną slidinėjimui – tokioms paslaugoms pirkti bendruomenei lėšų jau nebeužteko.
„Darėme labai daug talkų. Ir namelį prie slidinėjimo trasų statė ne įmonė, o žmogus su verslo liudijimu. Taip mums buvo pigiau. Žmonės žinojo, ką mes čia norime padaryti ir noriai padėjo. Kitu atveju pinigų mums tikrai būtų neužtekę“, – prisimena bendruomenės centro vadovė.
Pačiais pirmaisiais veiklos metais jau buvo įkurtas vienas darbo etatas trasoms prižiūrėti. Visi kiti dirbo savanoriškais pagrindais.
„Gal ir gerai, kad ši žiema tokia. Juk reikėjo viską susistyguoti ir tiesiog išmokti, kaip reikia dirbti“, – sako L. Karbauskienė.
Svarsto paremti vargingai gyvenančias šeimas
Bendruomenė dar tiksliai nenusprendė, kur padės iš kalno trasos nuomos uždirbtas pajamas. Dalis jų greičiausiai buvo skirta miestelio ir aplinkinių kaimų infrastruktūrai sutvarkyti, pavyzdžiui, pastatyti daugiau vaikų žaidimų aikštelių.
Taip pat L. Karbauskienė neatmeta galimybės jog lėšos bus skirtos ir vargingai gyvenančioms bendruomenės šeimoms paremti.
„Gal kažkur reikia kokios nors aikštelės, kitur – dar ko nors. Viską galėtume spręsti patys ir kaime gerinti padėtį. Daug ką galime nusipirkti prisidėdami savo darbu, kažkur kažką pasigerinti, susitvarkyti“, – sako L. Karbauskienė.
Lapių kaimo bendruomenės nariai nebijojo atsakomybės: pasiskirstė, kas už ką bus atsakingas ir dažnai susirinkdavo padiskutuoti, kaip kam sekasi.
„Tai, ką kokioj nors Utenoj padarė už 2 milijonus, mums reikėjo padaryti už pusę… Visur reikėjo labai taupyti“, – greitai tirpstančią ES paramą prisimena Lapių bendruomenės centro vadovė.
Paklausta, ar antrą kartą griebtųsi tokio projekto, moteris trumpam suabejoja.
„Sunku įgyvendinti tokį projektą. Nors iš tiesų, kai jau viskas praeina, pagalvoji: o gal ir vėl galėtume ką nors įgyvendinti?“, – sakė L. Karbauskienė.
Reikia profesionalumo ir užgrūdintos bendruomenės
Ji teigė, jog susirinkę bendruomenės nariai nuolat suka galvas, kas dar nepadaryta, ką reikėtų sutvarkyti ar suremontuoti, ko trūksta.
Paprašyta duoti patarimą pradedantiesiems verslininkams Laima Karbauskienė akcentuoja, jog į viską, ką darote, reikia įsigilinti.
„Tarp savų, savo komandoje ieškokite bent kiek toje srityje nusimanančio ir galinčio pakontroliuoti veiksmus, pasigilinti. Visur reikia profesionalumo“, – kalbėjo Lapių bendruomenės pirmininkė.
Moteris pridūrė, jog teigdamos paraiškas „LEADER“ programai bendruomenės turi galimybę pasisamdyti konsultantus, su jais pasitarti, tačiau vis tiek tokio masto projektams reikalinga stipri, vieninga komanda.
Numatytos lėšos – kaimo verslo projektams
Slidinėjimo trasos mažame kaimelyje atrodo tikrai originali idėja tarp gausybės kitų kaimo plėtros programos projektų. Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė sako, jog 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu didžiausias dėmesys skirtas infrastruktūros gerinimo projektams. Tačiau reta bendruomenė skirtas lėšas nusprendė panaudoti verslui įkurti.
„Daugiausia lėšų skirta bendruomenių pastatams ir visuomenės reikmėms pritaikytoms viešosioms erdvėms tvarkyti, vandentvarkai. Finansuoti ir visuomeninės veiklos „minkštieji“ projektai, skirti tradicinėms ar kalendorinėms šventėms, sporto turnyrams, plenerams, muzikos renginiams, festivaliams, jaunimo stovykloms organizuoti. Mažiausiai buvo finansuota verslo projektų. Iš jų dažniausi buvo alternatyvios žemės ūkiui veiklos ir įmonių modernizavimo projektai. Planuojama, kad naujuoju, 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu, projektams, kuriantiems darbo vietas, bus skirta iki 75 proc., infrastruktūrai paliekant 25 proc. numatytų lėšų“, – sakė L. Gumbrevičienė.
Jos teigimu, atrenkant projektus, kurie gaus finansavimą 2014–2020 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas tiems, kurie skatins socialinį įsitraukimą, mažins skurdą ir gerins ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Utrių kalnas – unikalus projektas Lietuvoje
L. Gumbrevičienės teigimu, Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktais duomenimis 2007–2013-aisiais metais gautos 3869 projektų paraiškos, o paramą gavo net 3285 projektai, taigi – 85 proc. teikusiųjų paraiškas.
Patvirtintų ir nepatvirtintų projektų santykis skirtingose vietovėse skiriasi, pavyzdžiui, Trakuose paramą gavo net 97 proc. projektų paraiškų (61 iš 63 projektų).
L. Gumbrevičienė atskleidžia dar vieną faktą apie Utrių kalno projektą – konkurse „LEADER APDOVANOJIMAI 2014“ šis projektas laimėjo titulą „Metų verslo projektas“.
„Projektas yra unikalus ir vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje. Lapių bendruomenės centras, prieš teikdamas projekto paraišką Utrių slidinėjimo trasai įrengti, kompleksiškai įvertino aplinkinių seniūnijų specifiką ir vykdomas veiklas. Yra ne viena kryptis ir sfera, kur bendruomenė gali vystyti papildomas veiklas ne tik žiemą bet ir vasarą, todėl vasaros nusileidimo trasos įrengimas buvo įvertinta kaip puiki galimybė veiklos įvairinimui. Šis projektas gali paskatinti verslo kūrimąsi aplinkiniuose kaimuose t.y. nakvynės ir maitinimo paslaugos ir panašiai“, – kalbėjo L. Gumbrevičienė.
Ji pridūrė, jog toks projektas neabejotinai buvo iššūkis bendruomeninei organizacijai.
Paprašyta iškirti kitus įdomius ir originalius bendruomenių projektus L. Gumbrevičienė pamini Vėžaičių konferencijų centrą (daugiau nei 550 kv. metrų patalpos pritaikytos konferencijų organizavimui), Aiskiškių kaimo bendruomenės „Modernią virtuvę“ (specialios patalpos pritaikytos matinimo organizavimui, maitinami senyvo amžiaus kaimo gyventojai, o jaunimas mokomas kulinarinio paveldo), „Meno ir kūrybos skrynelę“ Ažytėnuose (bendruomenės centre suremontuotos patalpos, nupirktos siuvimo, siuvinėjimo, vėlimo, mezgimo mašinos komercinei veiklai ir edukaciniams tikslams), taip pat dailiųjų amatų ir kulinarinio paveldo skatinimą Doviliuose (įvairių kūrybinių veiklų ir verslumo skatinimo mokymai).
L. Gumbrevičienės teigimu dabartiniame finansiniame periode (2014–2020 m.) Lietuvos kaimo plėtros programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. EUR (1,61 mlrd. iš jų sudaro ES lėšos).
„LEADER“ programai, arba Bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai (BIVP), skirta daugiau nei 113 mln. EUR.
Comments are closed.