„Ir vėl nedavė?“, tokia fraze greitųjų kreditų bendrovės vilioja visus, nusivylusius bankų sprendimu. Komerciniai bankai, išmokę krizės pamokas, taip lengvai savo pinigų jau nebedalina. Ypač jauniems verslams. Turi verslo idėją? Šaunuolis. O dabar kreipkis į mamą, taupyk arba gaudyk „verslo angelus“ – bankų atstovai patys pripažįsta, jog startuolių galimybės gauti paskolą yra menkos. Tačiau visai netoli Lietuvos viena po kitos kuriasi finansų institucijos, kurių tikslas yra tiesiog finansuoti geras idėjas. Juk kai kažkas rengiasi išgelbėti pasaulį, nejau viską nubrauksi tokia banalia kliūtimi, kaip pinigų stoka?
Socialinė bankininkystė. Socialinio verslo forume lietuviams apie šią alternatyvią paslaugą ir tokio tipo paslaugas pasakojo už socialinės bankininkystės plėtrą „Estre“ banke Austrijoje atsakingas pranešėjas Johannas Heepas.
Kalbiname J. Heepą apie tai, kas yra ta socialinė bankininkystė ir pagal kokius kriterijus vertinamos verslo idėjos, kurioms suteikiamas finansavimas.
– Socialinio verslo forume kalbėsite apie socialine bankininkystę. Lietuvoje dar ir pats socialinis verslas žengia pirmuosius žingnius, tad apie socialinę bankininkystę apskritai nesame girdėję. Gal galėtumėte paaiškinti?
– Socialinė bankininkystė, kaip aš ją suprantu, skirta tiems žmonėms ar organizacijoms, kuriems įprasti komerciniai bankai nesuteikia reikiamų paslaugų. Socialine bankininkyste siekiame kurti socialinę ir ekonominę įtaką – tai ne laikinas banko socialinės atsakomybės projektas.
Juk tam, kad prisiimtume ilgalaikius įsipareigojimus, turime būti finansiškai stabilūs ilgesnį laiką.
Taigi socialinė bankininkystė – tai įprasti banko produktai (paskola, pavyzdžiui) suteikiami kituose bankuose neaptarnaujamiems asmenims. Štai mūsų atveju, padedame tiems, kuriems tiesiog mažiau pasisekė.
Paslaugas teikiame privatiems asmenims, startuoliams, nevyriausybinėms arba socialinėje srityje veikiančioms organizacijoms. Dažniausiai – socialiniams verslams, kurie vykdo kokią nors ekonominę veiklą, turi produktą ar paslaugą, generuojančią įplaukas.
Labai tikimės, kad ateityje atskiro „socialinio banko“ nebereikės, nes kiekvienas bankas įtrauks tokią paslaugą ir siūlys ją savo klientams.
– Komerciniams bankams dažniausiai rūpi tik vienas dalykas – tavo atlyginimo dydis. Kai paskolos prašo koks nors socialinio verslo startuolis – kaip įvertinate jo patikimumą, galimybę pasiskolinti?
– Norėčiau pabrėžti, kad ir socialinių verslų startuoliai turi bankui pristatyti verslo planą, finansinį planą – jie būtini, vertinant verslo idėjas. Taigi procedūros – panašios kaip ir komerciniame banke. Na, tiesa, turime tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, aktyviai padedame klientams miglotas verslo idėjas paversti konkrečiomis ir detalizuotomis paraiškomis paskolai.
Pasidalinimas požiūriu „iš šono“, įvairūs verslo mokymai ir mentorystė – šias paslaugas bankas teikia papildomai. Juk jos taip pat padeda sumažinti riziką, jog startuolis nebegalės išsimokėti (beje, už paskolą neprašoma jokio, arba prašomas tik minimalus užstatas).
Galiausiai vertiname ne tik finansinius skaičius, tačiau ir daromos įtakos dydį.Lengviausia tai įvertinti pagal tai, kiek šiuo verslu bus sukurta naujų darbo vietų.
– Socialinio verslo forumo anotacijoje rašoma, jog taip pat padedate jauniems startuoliams pritraukti finansavimą. Pasidalikite bent jau vienu patarimu – kaip tai padaryti?
– Tam, kad žinotumėte, ar jūsų idėja veikia, ir kad gautumėte realesnį vaizdą, pagal kurį galėtumėte toliau planuoti verslą, sukurkite ir išbandykite idėjos prototipą. Verslas, išmėgintas tiesiog „mažesniame plote“ ne tik apsaugo nuo didesnių finansinių nuostolių ateityje, bet ir padeda suvokti, kaip toli idėjos kartais būna nuo realybės.
– Rašoma, jog jūsų atstovaujamo „Erste“ bank socialinės bankininkystės paslauga yra sukurta Rytų Europai. Nejau tai reiškia, jog ir lietuviai gali pretenduoti į šias paskolas?
– Deja, tačiau tik socialiniai verslai veikiantys septynios mūsų pagrindinėse rinkose (Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Rumunijoje), gali kreiptis ir pretenduoti į tokią paskolą.
– Kaip apskritai banko vadovai nusprendė, kad tokia atšaka yra reikalinga?
„Erste“ bankas buvo įkurtas 1819, kaip pagrindinė institucija austrų santaupoms kaupti. Jis nuo pat pradžių siūlė paslaugas tiems, į kuriuos stambūs bankai nekreipė dėmesio. Šiandien taivadintume socialiniu verslu arba socialine bankininkyste.
Kadangi vis daugiau žmonių susiduria su rimtomis probjemomis (nedarbu, nelygybe, diskriminacija) ir dėl šių priežasčių bendruomenių ryšiai darosi vis silpnesni, nusprendėme atstatyti balansą ir susikoncentruoti į banko pirminę DNR – idėją, dėl kurios jis gimė.
Socialinio verslo forumą Lietuvoje organizuoja Britų taryba, LR Ūkio ministerija, NVO Avilys ir organizacija „Geri norai“.
Comments are closed.