Socialinio verslo pamokų ciklo metodika (pamokų scenarijai) profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų ekonomikos ir verslumo kursui 9-10 klasėms

Visų pirma norime padėkoti už priimtą iššūkį į švietimo sistemą įnešti socialinių inovacijų ir socialinio verslumo mokymą. Viliamės, kad šie pamokų scenarijai padės ugdyti ne tik jaunų žmonių verslumą, tačiau ir kūrybiškumą bei socialinę atsakomybę.

Pirmoji metodikos dalis yra skirta Mokytojui, kuris yra pasiruošęs su mokiniais kalbėtis apie kitokio pobūdžio verslą. Siekiame Jums suteikti žinias, kurios bus reikalingos klasėse ugdant jaunus žmones, padedant jiems praktiškai kurti socialinius verslus. Šioje dalyje trumpai pristatysime socialinių inovacijų ir socialinio verslo idėją, šiandieninę situaciją ir veikiančius socialinio verslo modelius. Visos šios informacijos mokant gali prireikti Jums, tam, kad būtumėte pasiruošęs atsakyti į „klampiausius“ mokinių klausimus.

Nuorodas į pamokų scenarijus rasite puslapio apačioje

Įvadas mokytojui

I. Socialinės inovacijos

Matyt kyla klausimas, kodėl apie socialinį verslą pradedame kalbėti nuo socialinių inovacijų, o apie jas atitinkamai nuo technologijų raidos?

Technologinės inovacijos

Pradėkime nuo pradžių. Pasaulis vystosi labai sparčiai, dar visai neseniai net svajoti negalėjome apie asmeninius nešiojamus kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. O ką jau kalbėti apie elektromobilius ar save vairuojančius automobilius. Taip, technologijos auga sparčiau nei mes galime įsivaizduoti ar numatyti.

Šiuo atveju tradicinis verslas šį progresą įgalina itin sėkmingai.

„Uber“ – didžiausia pasaulyje taksi paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno automobilio. Kaip tai įmanoma? Atsakymas paprastas − įgalinama technologija, kuri leidžia suvesti žmones, turinčius nuosavus automobilius ir galinčius vairuoti, su žmonėmis, kuriems tokia paslauga konkrečiu metu reikalinga, naudojantis internetu ir įrankiu, kurį patys naudojame kasdien − išmaniuoju mobiliuoju telefonu. Daugiau informacijos: https://www.uber.com/lt/

„Airbnb“ − didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas, kuriam tiesiogiai nepriklauso nei viena lova. Kaip ir pirmuoju atveju, ši paslauga suveda žmones, kurie turi laisvus kambarius, būstus, su žmonėmis, kuriems yra reikalinga laikina vieta nakvynei.

Išnaudojant pažangią elektroninę sistemą, visa rezervacija yra atliekama vos keliais mygtuko paspaudimais, bet kur ir bet kada pasaulyje.  Daugiau informacijos: https://www.airbnb.com/

Hyperloop − inovacija netolimoje ateityje pakeisianti ne tik mūsų keliones, bet, matyt, ir gyvenimo būdą. Alternatyva traukiniui − kapsulės, kurios, manoma, judės 1000 km/h greičiu. Kaip tai keičia gyvenimo būdą? Pavyzdžiui, žmogui dirbančiam Vilniuje tai leistų gyventi Varšuvoje, o pietauti Rygoje. Kodėl gi ne? Daugiau informacijos: https://hyperloop-one.com/

Tuo metu Lietuvoje mes didžiuojamės interneto sparta − esame pirmaujantys Vidurio Rytų Europos regione ir pasaulyje pagal interneto pralaidumą, didžiuojamės lazeriais ir kitais aukštųjų technologijų pasiekimais.

Tačiau kaip mums sekasi spręsti opiausias valstybės socialines problemas? Kokias socialines inovacijas pastebime ir koks yra jų poveikis visuomenei?

Socialinės inovacijos

Pagal Europos sąjungos investicijas, tenkančias socialinei sričiai, esame antri Europos sąjungoje, tačiau kas 5 šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, pagal šį rodiklį esame 4 nuo sąrašo galo Europoje.

Papildoma statistika, kuri nedžiugina: kas 10 žmogus Lietuvoje turi įsiskolinimų, kurie yra administruojami antstolių, pagal savižudybių skaičių lyderiaujame Europoje. Minimalus šalyje apskaičiuotas vartojimo poreikių dydis yra 238 eurų, tad kyla klausimas, kaip sekasi užtikrinti, kad kiekvienas žmogus jį gautų, atsižvelgiant į minimalų atlyginimą ir pensijas šalyje?

Akivaizdu, kad investicijos yra įsisavinamos neefektyviai ir valstybei trūksta sprendimų, kurie novatoriškai ir tvariai spręstų didžiausius visuomenės iššūkius.

Socialinės inovacijos, šiame kontekste, yra suprantamos kaip nauji sprendimai įsisenėjusioms problemoms, kurių tikslas yra įgalinti alternatyvias idėjas, tinklus ar organizacijas, pilietinę visuomenę, žmones ir technologijas, ieškoti, sujungti ir panaudoti reikiamus resursus. Šiuo atveju socialinės inovacijos nebūtinai turi/gali būti socialinis verslas, kadangi jų pagrindu nebūtinai yra užtikrinamas finansinis tvarumas.

Pateiksime keletą socialinių inovacijų pavyzdžių, kurios nėra socialinis verslas, tačiau kuria didelę pridėtinę vertę visuomenei.

Antakalniečių sodas. Antakalnio rajone, Vilniuje, sukurtas pirmasis miesto bendruomenės daržas, kurio pagrindinis tikslas − skatinti alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą. Bendruomenė ne tik kartu sodina ir prižiūri daržus, tačiau organizuoja derliaus šventes ir kitus kaimynų susibūrimus.

 

Anoniminis supynių judėjimas. Inovacija sukurta grupės architektų, kurių požiūriu miestas yra žmonių žaidimų aikštelė, erdvė turi būti maloni ir pritaikyta žmogui. Todėl grupė aktyvistų nusprendė skirtinguose miestuose, skirtingose vietose pakabinti supynes. Be jokių projektų, finansų ar leidimų. Idėja plito po Lietuvą, iniciatyvą perėmė kiti žmonės, kurie nėra susiję su pirminiais organizatoriais.

 

Bibliotekėlė (Little Free Library). Idėja 2012 m. atvežta į Lietuvą iš Olandijos. Pirmąją Bibliotekėlę pastačiusi savo daugiabučio namo kieme, iniciatorė net nesitikėjo, kad tai išaugs į didesnį judėjimą. Bibliotekėles galima rasti beveik visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuomet jų iniciatoriai dažnu atveju net nežino nuo ko iniciatyva prasidėjo.

II. Socialinis verslas

Kur šiame kontekste atsiranda socialinis verslas?

Inovatyvios idėjos, pažangios nevyriausybinės organizacijos, kuria labai didelę vertę, nuostabu, kada gražioms idėjoms pavyksta veikti ir augti remiantis savanorišku darbu, kada veiklą žmonės sutapatina su savo pomėgiais. Tačiau tai pavyksta toli gražu ne visada, o gražios idėjos ir pažangiausi sprendimai lieka neįgyvendinti.

 

Čia atsiranda socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo pagrindinis tikslas − spręsti socialinę ar aplinkosauginę problemą pritaikant finansiškai tvarų modelį. Trumpai tariant, kuriamas verslas tam, kad būtų sprendžiama socialinė ar aplinkosauginė problema.

Socialinis verslas perima tiek verslo socialinei atsakomybei, tiek nevyriausybinei organizacijai (NVO) būdingas savybes. Verslo socialinė atsakomybė reiškia, kad verslas vykdydamas savo veiklą − parduodamas prekę ar paslaugą, dalį gauto pelno skiria socialinės problemos sprendimui. Verslo organizacija dažniausiai šiuos pinigus paaukoja nevyriausybinei organizacijai ar projektui, kuris sprendžia jiems aktualią problemą. Tuo metu NVO sprendžia tam tikrą aiškią ir pamatuojamą socialinę problemą, tačiau jos veikla yra pagrįsta savanorišku darbu arba projektiniu finansavimu, kuris neužtikrina sprendimo finansinio tvarumo, ilgaamžiškumo.

Šiuo atveju socialinis verslas yra viduryje tarp jų − organizacija sprendžia aiškią ir pamatuojamą socialinę ar aplinkosauginę problemą, tačiau tam sukuria finansiškai tvarų modelį. Idealiu atveju socialinis verslas 100 proc. gauto pelno (pelno gauto iš pajamų atėmus išlaidas, į kurias įeina ir darbo užmokestis) reinvestuoja į socialinės ar aplinkosauginės problemos sprendimą ir nieko nepasidalina tarp akcininkų ar įmonės savininkų.

Pirmasis socialinio verslo principus įvardijo ekonomistas Dr. M. Yunus, kuris už mikro-kreditavimo sistemos sukūrimą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Tai buvo pirmasis socialinis verslininkas, kuris gavo tokio lygio apdovanojimą. Teorinę sistemą M. Yunus praktiškai pritaikė kurdamas „Grameen bank“ organizaciją, banką.

Banko veikimo prielaidos buvo labai paprastos:  besivystančio pasaulio valstybėje žmogui yra labai sunku išeiti iš skurdo rato. Norint pradėti labai smulkų verslą yra reikalinga 27 dolerių investicija. Tačiau šios pinigų sumos sutaupyti ar pasiskolinti skurstančiam žmogui besivystančio pasaulio valstybėje yra beveik neįmanoma. Todėl M. Yunus sukūrė banką grįstą pasitikėjimu − žmogus mažą pinigų sumą gali pasiskolinti be jokio užstato. 2010 metais „Grameen Bank“ pelnas buvo beveik 11 mln. JAV dolerių, 2017 metais organizacija turėjo 2568 padalinius.

III. Socialinio verslo aplinka Lietuvoje

Socialinio verslo aplinka Lietuvoje vystosi nuo 2012 metų, kuomet pasidarė aišku, kad dalis nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo veiklą, nebetelpa į tradicinio tokio pobūdžio organizacijos suvokimo rėmus. Taip pat palaipsniui pradėjo kurtis iniciatyvos, kurios ieškodavo finansiškai tvarių sprendimų socialinėms problemoms spręsti.

 

Nuo 2012 metų buvo pradėti organizuoti tradiciniai socialinio verslo renginiai (socialinių inovacijų festivalis „BiZzZ“, nuo 2013 metų − „Gerų idėjų vakarėliai“), kurių pagrindinis siekis buvo burti socialinių inovatorių ir socialinio verslo bendruomenę, skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir idėjų sklaidą. 2014 metais Lietuvoje Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, organizacija NVO Avilys ir programa „Kurk Lietuvai“ suorganizavo pirmąjį socialinio verslo forumą − politikos formavimo renginį, kurio pagrindinis tikslas tuo metu buvo gerinti politinę, socialinę ir ekonominę aplinką socialinio verslo kūrimui Lietuvoje. Mažiau nei po metų LR Ūkio ministerija su partneriais parengė ir patvirtino socialinio verslo koncepciją, kartu su priemonių planu – tai buvo Socialinio verslo forumo rezultatas. Dokumente buvo apibrėžta kaip Lietuvoje suprantamas socialinis verslas. Taip pat 2015 metais Lietuvoje veiklą pradėjo dvi socialinio verslo skatinimo programos − „Socifaction“ ir „Reach for Change“. Šių programų tikslas yra stiprinti naujas ir jau pažengusias socialinio verslo iniciatyvas ir bendrai gerinti ekonominę, politinę ir socialinę aplinką. 2016 metais socialinį verslą pasiekė pirmosios investicijos. 2017 metais socialinis verslas buvo pripažintas kaip vienas iš įrankių, galinčių užtikrinti darnų vystymąsi ir mažinti skurdą ir įraštas į LR Vyriausybės programą. 2018 metais buvo daug dėmesio skiriama viešųjų paslaugų perdavimui, tokiu būdu didinant valstybinių institucijų ir socialinių verslų partnerystę teikiant viešąsias ir socialines paslaugas.

IV. Socialinio verslo modeliai ir gerieji pavyzdžiai

Socialinio verslo modeliai, kurių pagrindu derinamas socialinių problemų sprendimas ir finansinė grąža, gali būti labai įvairūs, tačiau teorijoje apibrėžiami trys pagrindiniai, vyraujantys modeliai. Visa tai nėra konstantos, pavieniai socialinio verslo atvejai gali būti skirtingų modelių junginiai.

Toliau pateikiame ir pristatome kiekvieną iš modelių, kartu su socialinio verslo pavyzdžiais, padedančiais juos iliustruoti.

A.Pelno generavimo

Socialinio verslo modelis, kuriame verslo ir socialinio poveikio veiklos yra atskiriamos. Tai reiškia, kad socialinis verslas gamina produktą ar teikia paslaugą ir visą gautą pelną skiria jų apsibrėžtos socialinės problemos sprendimui ir pasirinktoms sprendimo įgyvendinimo priemonėms.

 

Pavyzdžiai:

„Humana“ – socialinis verslas, kuris veikia ir Lietuvoje. „Humana“ yra dėvėtų drabužių parduotuvė, kurios pelnas yra skiriamas mokyklų statymui ir mokytojų kvalifikacijos kėlimui besivystančiose Afrikos valstybėse.

Daugiau informacijos: http://www.humana.lt/projektai

„Jerry Botlle“ − socialinis verslas gaminantis ir parduodantis daugkartinio naudojimo buteliukus vandeniui Jungtinėje Karalystėje. Visas pelnas yra skiriamas besivystančioms Afrikos šalims, kur investuojama siekiant didinti švaraus, geriamo vandens prieinamumą gyventojams.

Daugiau informacijos: http://jerrybottle.com/

B. Balansavimo

 

Socialinio verslo modelis, kurio siekis yra suderinti komercinę veiklą (verslą) su socialiniu sprendimu. Šiuo atveju komercinė veikla galėtų veikti ir be socialinės, tačiau veiklos sąmoningai sujungiamos tam, kad būtų kuriamas didesnis socialinis poveikis. Dažniausiai šio modelio organizacijos, socialiniai verslai, tiesiogiai įdarbina pažeidžiamos grupės atstovus. Šiame modelyje svarbu tai, kad kai didėja pelnas, mažėja socialinis poveikis; arba atvirkščiai: kai socialinis poveikis auga – pelnas mažėja. Pavyzdžiui, įdarbinama daugiau tikslinei grupei priklausančių atstovų, daugiau socialinių darbuotojų ar kitų specialistų, natūralu, kad šiuo atveju pelnas mažėja. Pagrindinis siekis ir iššūkis šiame modelyje yra tinkamai subalansuoti veiklą.

Pavyzdys:

Salotų baras „Mano Guru“. Socialinis verslas veikia kaip kavinė Vilniaus miesto centre, siūlo skanų maistą ir gerą aptarnavimą. Tuo pačiu metu tai yra profesinės reintegracijos programa, kur virtuvėje, barmenais ir padavėjais dirba priklausomybių turėję asmenys arba asmenys, išėję iš įkalinimo įstaigų. Šiuo atveju socialinis verslas ne tik teikia skanų maistą, reintegracijos galimybę pažeidžiamoms grupėms, tačiau palaipsniui keičia visuomenės nuostatas pažeidžiamos grupės atžvilgiu.

Daugiau informacijos: http://www.manoguru.lt/

C. Užrakto

Užrakto socialinio verslo modelis pasižymi tuo, kad komercinė veikla yra neatskiriama nuo socialinės problemos sprendimo, šie du dėmenys yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, nes be socialinės veiklos nebūtų ir verslo.

Pavyzdys:

Socialinis verslas „Socialinis taksi“. Tai yra transporto paslauga žmonėms, judantiems vėžimėlio pagalba, veikianti Vilniuje, Vilniaus rajone, Klaipėdoje, Klaipėdos raj., Kaune, Panevėžyje, Zarasuose, Visagine ir Daugpilyje. Paslauga yra sukurta siekiant išspręsti iššūkį, kad miestuose transportas, pastatai ir gatvės nėra tinkamai pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba. „Socialinis taksi“ yra 24/7 principu veikianti paslauga, pats žmogus iš tikslinės grupės ar jo artimasis, socialinis darbuotojas gali užsisakyti paslaugą per elektroninę sistemą ar telefonu. Sutartu laiku pas jį atvyksta asistentas, kuris padeda oriai patekti į moderniai pritaikytą automobilį, esant poreikiui išeiti iš namų ar patekti į pastatą atvykimo vietoje.

Daugiau informacijos: http://socialinistaksi.lt/

V. Baigiamasis žodis

Tikimės, kad šis įvadas, skirtas mokytojui, padės geriau suprasti socialinio verslo specifiką ir situaciją Lietuvoje. Kilus klausimams ar turint pasiūlymų kviečiame susisiekti su gairių rengėjais.

Daugiau informacijos apie socialinį verslą Lietuvoje ir pagrindines socialinio verslo naujienas rasite: www.socialinisverslas.lt