Ar galite įsivaizduoti verslą, kurio darbuotojai yra benamiai? Ir tai – visai ne darbas prie konvejerio kur nors miesto pakraštyje įsikūrusioje gamykloje. Artėjantį savaitgalį į Lietuvą, festivalį „BiZzZ#254“ atvykstantis Albertas Kurniadi yra vienas iš turus po Londoną organizuojančio socialinio verslo „Unseen Tours“ įkūrėjų. Gidais čia dirba benamiai žmonės, o jų organizatoriai užtikrina – tokių vietų, į kurias jie nuves, Londone kitu atveju nepamatysite.
A. Kurniadi pasakoja, jog viskas prasidėjo kai grupė žmonių, siekusių spręsti benamystės problemą mieste nusprendė kartą per savaitę išeiti į Londono gatves pasišnekėti su benamiais žmonėmis.
„Mūsų grupelė vadinosi „The Sock Mob“ („Kojinių grupuotė“), nes tam, kad pralaužtume ledus ir tie žmonės su mumis bendrautų, iš pradžių dovanodavome švarias kojines, karštų gėrimų, maisto, knygų. Nors iš tiesų mūsų tikslas buvo ne kažką duoti, o palaikyti kompaniją, pabendrauti su žmogumi, kuris įprastai leidžia laiką vienas ir izoliuotas. Po šių pokalbių ir užgimė „Unseen Tours“ idėja“, – sako A. Kurniadi, vienas iš šio socialinio verslo įkūrėjų.
Kaip jam ir bendražygiams kilo mintis, jog gatvėje gyvenantys žmonės galėtų tapti gidais? Pašnekovas tikina, jog benamiai pasirodė besą neįtikėtinai linksmi, įdomūs, lengvai prie įvairių aplinkybių prisitaikantys žmonės, galvoje nešiojantys daugybę neįtikėtinų miesto istorijų.
„Pagalvojome, jog jie galėtų tokiu būdu užsidirbti šiek tiek pinigų ir vien jau teikdami šią paslaugą keisti visuomenės požiūrį į benamystę. Iš pradžių, kai pradėjome skleisti šią idėją, sulaukėme skeptiškų nuomonių: kas norės eiti į tokį turą? Tačiau sėkmingas pilotinis projektas viską sudėliojo į savo vietas: visi suprato, kokia yra mūsų darbo koncepcija ir kad tai veikia!“, – prisiminė A. Kurniadi.
Klausant šio žmogaus pasakojimo galvoje netyla viena mintis: „O kaip tuomet atrodo jūsų darbo pokalbiai?“
Juk tarp benamių pasitaiko priklausomų nuo alkoholio ar narkotikų. Jei darbuotojas ateitų vesti turo apsvaigęs, tai stipriai pakenktų organizacijos įvaizdžiui.
„Neturime jokio atrankos proceso, – nustebina A. Kurniadi. – Vienintelis reikalavimas – kad žmogus galėtų vesti bent jau 3 turus per savaitę ir tuo metu nebūtų girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Iš esmės reikalavimas toks pats, kaip ir normaliame darbe. Vis dėlto, naują gidą šiam darbui ruošiame apie 1-3 mėnesius ir per šį laikotarpį įvyksta „saviatranka“ – tiesiog mokymų metu paaiškėja, kuriais žmonėmis mes negalime pasitikėti, jie negali laikytis susitarimo ar įsipareigojimų ir kontaktas su jais nutrūksta.“
Kodėl žmonės vis tik sutinka būti pavedžioti po miestą tokio gido? Nes jis tikrai neves jūsų prie Tauerio tilto ar Bekingemo rūmų. A. Kurniadi teigimu, „Unseen Tours“ gidai atveria tokias vietas, kurių neretai nežino net ilgamečiai Londono gyventojai, ką jau kalbėti apie turistus.
Ar žinojote, jog pačioje miesto širdyje dunkso vargšų kapinės, kurios buvo pamirštos ir nepastebėtos iki pat 1990-ųjų, kai nuspręsta išplėsti vamzdynų sistemą ir netikėtai darbininkai tiesiog atsitrenkė į senus kapus?
Ar žinote, kur stovėjo pats pirmasis V. Šekspyro teatras Rytų Londone? Taip pat gidai gali jums parodyti pirmąjį ir kol kas vienintelį plūduriuojantį Londono restoraną.
Kalbėdmas apie pačią benamystės problemą A. Kurniadi surimtėja. Jo teigimu, kiekvienas didelis miestas, sostinė, turi daugybę benamių, o Londonas – ryškus šios problemos pavyzdys.
„Savo organizacijoje „Unseen Tours“ mes suprantame benamystę kiek plačiau: tai ne tik žmonės, miegantys prie parduotuvių durų, tačiau ir tie, kurie neturi saugios ir užtikrintos gyvenamosios vietos: gyvena pigiuose hosteliuose, glaudžiasi pas draugus ar negyvenamuose namuose. Mūsų gidai – tai žmonės, patyrę įvairiausių nesėkmingų gyvenimo situacijų. Jie netiesiogiai padeda savo turų dalyviams suvokti socialines problemas, lemiančias benamystę ir kai kuriuos iš jų įkvepia įsitraukti, imtis veiksmų, kovoti su šia problema. Daugybė žmonių patenka į gatvę praradę darbą, nutrūkus artimiems santykiams, ar tiesiog dėl to, jog jie neturi jokio palaikančiųjų rato, kai užgriūna gyvenimo sunkumai. Jie neturi į ką kreiptis pagalbos“, – pasakojo A. Kurniadi.
Ir nors vesdami turus benamiai galbūt neuždirba tiek, kiek uždirbtų pilno etato darbe, šios pareigos jiems padeda atrasti naują pažinčių – bendradarbių ratą bei atgauti pasitikėjimą savimi. Be to, jie dirba mėgstamą darbą.
„Svarbiausia yra suvokti, jog benamis vis tiek yra žmogus. Labai lengva jį savotiškai „nužmoginti“ pritaikant įvairius stereotipus, susijusius su benamiais. Svarbiausia, ką gali padaryti, tai traktuoti kiekvieną žmogu su pagarba. Kai jis pajunta, jog jūs bendradarbiaujate, jam taip pat reikia įdėti savo pastangų ir prisiimti atsakomybę, dažniausiai jis nenuvilia“, – sakė A. Kurniadi.
A. Kurniadi yra rugpjūčio 20-21 dienomis Antalieptėje, Zarasų rajone vykstančio socialinių inovacijų festivalio „BizZz“ svečias. Renginio metu savo veiklą ir inovacijas, leidžiančias ne tik užsidirbti bet ir spręsti socialines problemas pristatys 27 pranešėjai iš Lietuvos, Latvijos bei Jungtinės Karalystės.
Festivalį „BizZz“ inicijuoja Nacionalinis socialinės integracijos institutas (zmogui.lt), organizuoja NVO „Avilys“, „Geri Norai.lt“, Inovatorių slėnis, renginį finansuoja programa „Erasmus+“.
Comments are closed.