Pamokos tema: Verslo sėkmė – ką tai reiškia ir kaip ją pasiekti?
Pamokos uždaviniai:
# Suprasti kokiomis savybėmis pasižymi sėkmingas tradicinis verslas ir socialinis verslas, kokios savybės yra būdingos šią veiklą vykdantiems žmonėms.
# Suprasti kuo skiriasi ir kuo yra panašus pastarųjų sėkmės matavimas.
Ugdomi mokinių gebėjimai ir savybės:
# žingeidumas
# gebėjimas argumentuotai ginti savo nuomonę
# kūrybiškumas
# pilietiškumas
Bendros pastabos
Rekomenduojama šią pamoka surengti ne mokykloje, o sėkmingai veikiančioje tradicinio verslo arba socialinio verslo organizacijoje (jei Jūsų vietovėje yra veikiantis socialinis verslas).
Su Lietuvoje veikiančiais socialiniais verslais galite susipažinti žemėlapyje
Taip pat galima susisiekti su „NVO Avilio“ atstovais ir iš anksto suderinus pamokos laiką suorganizuoti internetinę vaizdo konferenciją (naudojantis Skype arba Messenger programa), kurios metu atstovas galėtų tiesiogiai papasakoti apie vieną iš platformoje veikiančių socialinio verslo atvejų (NVO Avilys, Socialinis taksi, Inovatorių slėnis, Senjoro ir kiti) veiklą ir atsakyti į mokiniams kylančius klausimus.
Pamokoje būtina perteikti mokiniams informaciją apie sėkmingo tradicinio ir socialinio verslo prielaidas, kartu siekiama sužadinti jų intelektines bei kūrybines galias, paskatinti fantaziją. To siekiant verta pasinaudoti gyvų pavyzdžių įtaiga ir metodais, leidžiančiais patiems mokiniams kelti idėjas bei jas kritiškai vertinti.
Pamokos eiga:
I. Pamokos pradžioje trumpai apžvelgiami mokinių atlikti namų darbai. Mokiniai pristato pasirinktus socialinius verslus ir sprendžiamas socialines problemas, gali vieni kitiems užduoti klausimus apie pasirinktų organizacijų veiklą, kuriamą poveikį.
II.I. Jei pamokos metu susitinkama su tradiciniu ar socialiniu verslu, mokytojas paskatina mokinius uždavinėti klausimus, bendrauti su verslo atstovu. Labai svarbu, kad susitikimų metu būtų atsakyti šie klausimai:
- papasakoti apie organizacijos vykdomą veiklą, kaip pradėjo ją vykdyti, prieš kiek laiko ir kaip organizacija atrodo šiandieną;
- kokia yra verslininko/ socialinio verslininko asmeninė motyvacija vykdyti veiklą;
- kokią rinkos/ socialinę problemą sprendžia organizacija;
- kas atstovo požiūriu yra būdinga sėkmingam verslui/ socialiniam verslui;
- kokios savybės, atstovo požiūriu, yra būdingos verslininkui/ socialiniam verslininkui;
- jei tai yra tradicinio verslo atstovas galima pristatyti socialinio verslo koncepciją ir kartu su juo padiskutuoti apie tokio pobūdžio veiklą;
- jei tai yra socialinio verslo atstovas – padiskutuoti apie tai kuo skiriasi tradicinis ir socialinis verslas.
II.II. Jei suderinti susitikimo su verslo ar socialinio verslo atstovais nepavyksta pamoką galima organizuoti kitaip. Mokytojas inicijuoja diskusiją, užduodamas mokiniams klausimus, koks verslas, jų nuomone, yra sėkmingas, kodėl jis tokiu laikomas. Pagal ką yra vertinama verslo ir socialinio verslo sėkmė. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio verslo atveju yra ne ką mažiau svarbus uždirbamas pelnas, kadangi jis yra reinvestuojamas atgal į organizacijos veiklą ir padeda pasiekti didesnį ir kokybiškesnį socialinį poveikį, taip pat užtikrinti sprendimo nenutrūkstamą veikimą.
Mokinių prašoma įvardinti jiems žinomų sėkmingo verslo ir sėkmingų verslininkų pavyzdžių (tiek vietinio ar nacionalinio, tiek globalaus lygmens).
Aiškinantis sėkmingo verslo prielaidas, verta akcentuoti svajonės/verslo idėjos svarbą, verslo planavimo paskirtį ir reikšmę (verslo idėjos sukonkretinimas, jos įgyvendinimo etapų bei reikalingų išteklių suplanavimas, siekiamų rezultatų numatymas). Kalbant apie socialinio verslo sėkmės prielaidas, svarbu akcentuoti motyvaciją spręsti socialines problemas, būtinybę siekti aiškaus socialinio poveikio.
Atskirai aptariamos sėkmingam verslininkui būdingos asmeninės savybės (kūrybiškumas, atvirumas naujovėms, iniciatyvumas, gebėjimas protingai rizikuoti, atsakingumas, gebėjimas suburti žmones bendrai veiklai ir kt.). Akcentuojama žinių ir nuoseklaus darbo svarba.
Būtų idealu, jei pamokoje galėtų dalyvauti vaikams žinomi vietos verslininkai, kurie atskleistų savo verslo sėkmės receptus.
Jei tokios galimybės nėra, galima panaudoti filmuotą medžiagą, kurioje kalba sėkmingi verslininkai. Pavyzdžiui:
„Verslas veža“: verslo pradžia, kai kišenėje tik idėja, blizgančios akys ir užsidegimas (lietuvių kalba)
Mokinių verta paklausti, ar jų aplinkoje yra nesėkmingo verslo pavyzdžių, pasvarstyti, kas buvo blogai – gal paslauga/prekė buvo nekokybiška, per brangi, gal toje rinkoje labai didelė konkurencija, gal tai ekonomiškai silpnas regionas, kuriame verslo sąlygos itin sudėtingos (čia reikėtų atkreipti dėmesį į ekonominių ir socialinių problemų sąryšį), o gal bloga pradinė verslo idėja?
Mokiniams galima pasiūlyti pažaisti žaidimą „Blogas verslo idėjas verčiame geromis“. Kiekvienas mokinys sugalvoja „blogą verslo idėją“ (pvz., šokoladinių arbatos puodelių padėkliukų gamyba, oro sausintuvų pardavimas Sacharos gyventojams ir t.t.) užrašo ją ant popieriaus lapo, sulanksto ir atiduoda mokytojui. Po to atsitiktine tvarka bent keli lapeliai išskleidžiami ir bendrai apsvarstoma, kas pateiktose idėjose negerai ir kaip jas būtų galima pakeisti, kad jos taptų sėkmingomis idėjomis. Aptariant pasiūlymus, verta atkreipti mokinių dėmesį į tai, ar siūlomi idėjų „ištaisymo“ būdai priimtini aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu.
III. Mokiniai atsako į pamokos dienoraščio klausimus:
Kodėl socialinis verslas gali būti sėkmingesnis už tradicinį verslą?
Kokios savybės yra būdingos socialiniam verslininkui?
IV. Mokiniams skiriama namų darbų užduotis, kurią atliekant įtvirtinamos pamokoje įgytos žinios apie verslininkui reikalingas savybes ir prašoma pagalvoti, kokių papildomų savybių turi turėti socialinio verslo veiklą vykdantis asmuo.